Kaip organizme atsiranda vėžys?

Vėžys – tai nekontroliuojamas ląstelių dauginimasis, kuomet to organizme nereikia. Taip susidaro audinių perteklius, kuris vadinamas naviku ar augliu. Šie būna piktybiniai ir nepiktybiniai (gėrybiniai). Pastarieji vieną kartą pašalinus nesikartoja, o piktybiniai atsinaujina ir yra vadinami vėžiu ar vėžine liga. Piktybiniai augliai gali plisti ir atsiradę vienoje kūno vietoje pereiti į kitą, todėl šie yra labai pavojingi ir turi būti gydomi, o dar geriau – žinoti, kaip organizme atsiranda vėžys ir to bandyti išvengti.

Vėžiui atsirasti organizme padeda palankios sąlygos, tačiau neatmetama ir paveldimumo rizika, kuri gana didelė (kai kurioms vėžinėms ligoms didesnė, kitoms mažesnė). Tačiau iš tiesų paveldimas ne pats vėžys, o silpnesnis atsparumas tokio tipo susirgimams.

Ne veltui sakoma, kad rūkymas žudo – rūkaluose esančios cheminės medžiagos skatina vėžinius susirgimus, ypač kelia pavojų plaučiams. Prie cigarečių ir tabako prisideda ir kai kurios kitos kenksmingos cheminės medžiagos ar fiziniai veiksmai, pavyzdžiui, alkoholis, naftos produktai, asbesto, cemento ir kitos dulkės.

Odos vėžiui organizme atsirasti labai padeda ultravioletiniai saulės ar soliariumų lempų spinduliai. Odą deginantys ultravioletiniai spinduliai paskatina bereikalingą ląstelių dauginimąsi, dėl ko vėliau tenka kovoti su augliu. Tad prieš deginantis soliariume ar prie jūros vertėtų pamąstyti ir apie galima pasekmes, todėl visuomet naudokite apsauginius kremus, skaičiuokite prabūnamą saulėje laiką, venkite buvimo po tiesioginiais saulės spinduliais vidurdienį, kuomet saulė pati aktyviausia.

Be ultravioletinių spindulių vėžio atsiradimui padeda ir įvairios kitos spinduliuotės, pavyzdžiui, dažnas rentgeno nuotraukų darymas, buvimas pavojingose, užterštose radiacija vietovėse. Pastebimas labai didelis vėžinių susirgimų padidėjimas po Černobylio ir kitų atominių elektrinių avarijų.

Dar vienas didelis priešas, kurio galima atsikratyti įdėjus šiek tiek pastangų – antsvoris. Mokslininkai praneša, kad nutukę žmonės daug dažniau serga įvairiomis vėžio atmainomis nei į normos ribas telpantys žmonės. Taigi, jei jaučiate, kad artėjate prie nutukimo ribos – susiimkite, taip ne tik atrodysite geriau, bet ir galėsite išvengti daugybės ligų, tarp kurio ir vėžio susidarymas.

Vėžio rizikos faktorių ir susidarymui palankių sąlygų mūsų gyvenime tikrai netrūksta, todėl tai tampa vis dažniau ir dažniau sutinkama liga. Laimei, laiku pastebėjus ir pasinaudojus šiuolaikinės medicinos galimybėmis vėžį galima sustabdyti ar bent jau kiek daugiau kontroliuoti, todėl pajutus vėžio simptomus reikėtų nedelsti ir kuo greičiau kreiptis pagalbos. Žinant kaip organizme atsiranda vėžys bei suvokiant esant rizikos grupėje (šeimoje nemažai sirgusių vėžiu, dirbant kenksmingomis sąlygomis, rūkant ir pan.) būtina profilaktiškai tikrintis pas gydytojus bei patiems šiek tiek daugiau skirti dėmesio saugojimuisi, atidžiau žiūrėti į kiekvieną, net menkiausią ligos požymį.