Kaip išmokti plaukti, čiuožti, važinėti dviračiu, riedučiais?

Didžioji dalis žmonių plaukti, čiuožti, važinėti dviračiais ar riedučiais išmoksta dar vaikystėje, tačiau ką gi daryti tiems, kurie būdami suaugę to nemoka, tačiau nori papramogauti tokiais būdais? Vienintelė išeitis – išmokti.

Susirūpinti kaip išmokti plaukti – labai svarbu. Plaukimas, skirtingai nei važinėjimas dviračiu ar čiuožinėjimas pačiūžomis, yra gyvybiškai svarbus dalykas, nes niekada negali žinoti, kada mokėjimas plaukti pravers gyvenime (skęstant, gelbstint skęstantįjį ir pan.) Nusprendus mokytis plaukti geriausia susirasti patyrusį trenerį, kuris geba ne tik ugdyti plaukimo sportininkus, bet ir skiria dėmesio tiems, kurie pradeda nuo nulio. Tokių trenerių Lietuvoje nėra mažai, tad, tikėtina, artimiausiame baseine tokį Jums pavyks rasti.

Nenorite, kad Jus mokytų treneris? Galite bandyti tai daryti patys, tačiau šalia Jūsų visuomet privalo būti žmogus, mokantis tikrai gerai plaukti, dėl visa ko. Jokiu būdu negalima mokytis plaukti jūroje ar upėje, nes bangos ir srovė dar labiau apsunkina buvimą vandenyje, net ir patirties turintys plaukikai susiduria su įvairiomis problemomis jūroje, dėl ko įvyksta nemažai nelaimių. Ežeras – gerokai tinkamesnis variantas, tačiau vis tiek geriausia mokytis plaukti baseine, kur vanduo skaidrus, aplink daug žmonių, tarp kurių ir patyrę plaukimo treneriai.

Mokantis plaukti svarbu suprasti buvimo, išsilaikymo vandenyje esmę. Taigi, pirmiausia reikia mokytis išsilaikyti vandens paviršiuje. Tam padeda ir plaukmenys, plaukimo lentelės, kiti priedai, kurių yra skirtų tiek vaikams, tiek suaugusiems. Kuomet išsilaikyti ant vandens ne bėda, metas išmokti irtis – plaukti. Plaukimo naujokams siūloma mėginti plaukti varlyte (krūtine) ar sieksniais (vadinamu krauliu), laisvu stiliumi. Kiek pramokus galima bandyti plaukti ir ant nugaros, nors tai daugiau ne plaukimas, o atsipalaidavimas vandenyje.

Mokėdami plaukti, vasarą tikrai turėsite ką veikti, tačiau norint nuvykti iki ežero, greičiausiai, teks traukti dviratį – sutaupysite nemažai laiko, o kartu ir neišleisite pinigų kurui. Bėda gali būti jei to daryti nemokate. Kaip išmokti važinėti dviračiu dažniausiai klausia vaikai, tačiau ir suaugusiems tai gali būti aktualus klausimas.

Visų pirma – būkite kantrūs. Nesvarbu, mokotės Jūs ar mokote savo vaiką, Jums būtina kantrybė. Pradėkite nuo to, kaip reikia vesti dviratį, kad jis negriūtų, nekeltų kitų rūpesčių. Atrodytų tai juokinga, tačiau iš tiesų tai padeda susipažinti, pajusti pačią transporto priemonę, o tai duoda naudos ateityje. Pajutę dviratį sėskite ant jo. Išsirinkite tam lygų (jokiu būdu nesirinkite kalnuoto), kietą paviršių, pasilikite nemažai erdvės – tam kuo puikiausiai tinka asfaltuotos aikštelės. Pabandykite šiek tiek pavažiuoti, palaviruoti juo, bandykite išlaikyti pusiausvyrą. Pradžioje nuvažiuosite ne daugiau kaip porą metrų, tačiau su lyg kiekvienu bandymu galbūt net ir neminant pavyks nuvažiuoti vis daugiau. Vėliau, kuomet jau pusiausvyrą laikyti bus paprasčiau, pradėkite minti, bandykite suderinti minimą ir vairavimą, tačiau neskubėkite važiuoti į judrias gatves, kalvotas vietoves. Be to, visuomet dėvėkite apsaugas, ypač šalmą.

inodami kaip išmokti važinėti dviračiu, mokėdami plaukti galėsite pilnai išnaudoti vasaros privalumus. To negana? Sužinokite kaip išmokti važinėti riedučiais. Pagrindas norint sėkmingai ir be traumų riedėti šia priemone – taisyklinga stovėsena.

Taisyklinga riedutininko stovėsena yra šiek tiek sulenkta per kelius, palinkusi į priekį (tik ne per daug), o kojos turėtų būti maždaug pečių plotyje ir ne viename lygmenyje, tai yra, viena koja turi būti šiek tiek labiau išsikišusi į priekį nei kita (per pusę pėdos). Su laiku įprasite prie tokios pozicijos, atrasite tiksliai tokią, kuri yra patogiausia būtent Jums.

Norint važinėti riedučiais ir tinkamai išmokti jais naudotis reikia rasti pakankamai didelę aikštelę, kurioje būtų lygus asfaltas: akmenukai, duobelės, smėlis ar žvyras labai apsunkis mokymąsi ar važinėjimą riedučiais. Be to, žvyras, vanduo ir kitos kliūtys gali gadinti riedučius.

Mokymosi pradžia galėtų būti bandymas pajausti riedučių valdymą vietoje. Įsikibkite į turėklą ar kitą patogų laikytis daiktą ir bandykite judinti kojas lyg bėgtumėte, tačiau niekur nevažiuokite, o likite savo vietoje. Taip kojos palaipsniui apsipras su neįprastu judėjimu, pajus riedučius. Taip pat puikiai padeda ir judėjimas lyg su slidėmis. Judinkite savo kojas į priekį ir atgal, kaip tai daroma žiemą su slidėmis.

Pajutę riedučius, pamėginę kelis pratimus pasileiskite nuo turėklo ar kito laikymosi objekto ir pabandykite šiek tiek pajudėti. Tačiau judėkite tokioje vietoje, kur bet kada galėtumėte į ką nors įsikibti, sustoti – pradžioje tai labai svarbu.

Išmokę važinėti riedučiais nesunkiai turėtumėte sau atsakyti į klausimą ir kaip išmokti čiuožti pačiūžomis. Tai labai panašu, tačiau čia reikia ne lygios asfaltuotos aikštelės, o ledo arenos ar gerai užšalusio tvenkinio. Išmokti čiuožti nėra sunku, daugeliui pilnai pakanka vos poros kartų, kad galėtų judėti ant ledo. Žinoma, norint raižyti ledą kaip profesionalams teks dėti gerokai daugiau pastangų ir į ledo areną vaikščioti bent porą kartų per savaitę.

Visų pirma reikėtų įsigyti geros kokybės, tinkamo dydžio pačiūžas. Jei lankotės ledo arenoje – nuomojamos pačiūžos turi būti nei per mažos, nei per didelės, deja, kokybės čia greičiausiai jau nepasirinksite. Apsiavę pačiūžas, įsikibę į sieną, o jei esate lauke – į draugą, bandykite judėti. Siekdami nenugriūti šiek tiek sulenkite kojas per kelius, palinkite į priekį ir bandykite atsargiai vieną po kitos dėti kojas, taip čiuoždami į priekį.

Neskubėdami vis dažniau paleisdami sieną ar draugo parankę turėtumėte pajudėti, pajusti čiuožimo malonumą, mėgautis šia žiemos pramoga, kurią ledo arenos suteikia galimybę išmėginti ir vasaros metu. O žinodami kaip išmokti plaukti, čiuožti, važinėti dviračiu ir riedučiais galėsite pramogauti įvairiausiais būdais, mėgautis buvimu gamtoje ar arenose, praleisti linksmai laiką tiek būdami vieni, tiek su šeima ar draugais.

Pasigrožėkime keliomis dailiojo čiuožimo akimirkomis.