Kaip išmokti piešti, tapyti?

Šiandieniniame pasaulyje visas gyvenimas sukasi labai greitai ir daug ko nespėjame pastebėti. Žmonės skuba, turi daug įvairių darbų ir užduočių, o laiko visada trūksta. Galiausiai pavargsta nuo rutinos pradeda ieškoti kažko naujo, dar nepatirto. Tačiau yra žmonių, kurie kiek kitaip vertina gyvenimo tempą nei kiti. Tai -meno žmonės. Jie ramiai stebi pasaulio įvykius, gamtos reiškinius ir visa tai fiksuoja ne tik išmaniosiomis technologijomis, bet ir savo rankų darbuose. Piešimas ir tapyba yra žmogaus pasaulio suvokimo išraiška. Palaipsniui tampa madinga atitrūkti nuo kasdienių darbų ir nuveikti ką nors naujo ir neįprasto, pavyzdžiui mokytis šokti, išmėginti įvairius amatus ar tiesiog piešti. Kiekvienas žmogus, kuris nori gali išmokti piešti. Žinoma, kiekvienam užsiėmimui reikia pastangų ir laiko, tačiau kuomet yra noro viskas tampa įmanoma.

Nuo mažens vaikai labai mėgsta piešti, dažnai jie eksperimentuoja, piešia sau ant rankų ir kūno, taip išreikšdami savo nuotaiką. Vaikai drąsiai bando piešti, jiems, skirtingai nei suaugusiems, svarbus pats procesas, o ne rezultatas, todėl vaikai didžiuojasi savo kūriniu, nes jie neturi idealo, jie neturi nusistatę vaizdo, kaip turi atrodyti jų darbas. Jiems smagu matyti savo piešinį, nes tai jų kūrinys ir visai nesvarbu, kad matosi tik juoda dėmė, vaikas, dėka savo lakios vaizduotės, ten gali matyti ir namą, ir šunį. Taigi vaikui norint išmokti piešti ar tapyti yra pakankamai lengva, tačiau kur kas sunkiau išmokti piešti suaugusiam. Jei vis tiek norisi suprasti kaip išmokti piešti, tapyti, teks ne tik mokytis, bet ir šiek tiek tapti panašesniu į vaiką.

Dažniausiai vyresniame amžiuje piešti pradeda moterys, joms dažniau piešimas teikia malonumą, poilsį ir atsipalaidavimą nei vyrams. Tačiau, žinoma, yra ir vyrų, kurie pasiryžta išmokti piešti. Neretai jie turiu daugiau valios ir noro piešti nei kai kurios moterys. Suaugusio žmogaus mokymasis piešti stipriai skiriasi nuo vaikų. Suaugusieji nedrįsta eksperimentuoti, jiems svarbus galutinis rezultatas, nepasisekęs darbas, gali pražudyti bet kokį norą daugiau piešti.

Knygynuose galime rasti daugybę knygų, kuriose smulkiai aprašomi piešimo ar tapymo metodai, juose žingsnis po žingsnio vaizdžiai parodyta kaip nupiešti paveikslą. Todėl norintieji piešti gali net neiti į dailės pamokas, o piešti laisvu metu kai tik yra įkvėpimas vadovaudamiesi knygų patarimais. Toks piešimas apsaugo jautresnius žmones nuo kritikos, taip pat, užimti žmonės gali pasirinkti sau tinkamiausią piešimo laiką, kai yra įkvėpimas, gera nuotaika, ko gali pritrūkti lankant dailės pamokas.

Kita žmonių kategorija yra ta, kuriems daugiau tinka dailės užsiėmimai grupėse, tokie žmonės dažnai nori pabendrauti su kitais bendraminčiais, pasidalinti savo įspūdžiais, savo pasiekimais, o ne tik siekia sužinoti kaip išmokti piešti. Taip pat gali padėti mokytojo patarimas, kaip geriau nupiešti, kokią techniką naudoti. Toks būdas padeda žmogui greičiau išmokti piešimo ir tapybos meno, nes jam nuolatos sistemingai pateikiama informacija, pritaikomi jam tinkamiausi metodai. Knygose pateikiami metodai yra paremti daugumai tinkama informacija, tačiau individualiai kiekvienas žmogus norintis išmokti piešti turi prisitaikyti tas knygas sau, todėl paprastai tenka pirkti ne vieną knygą, kad kuo labiau būtų pritaikyta medžiaga ir žmogui būtų kuo paprasčiau.

Kiekvienas žmogus gali piešti, o ar jis pieš gerai, ar ne, tai priklauso nuo patirties ir įgūdžių, tačiau ne kiekvienam žmogui tapyba gali teikti malonumą. Kai kurie žmonės neturi kruopštumo, jiems trūksta vaizduotės ar tiesiog atrodo, kad tai laiko švaistymas. Tokie žmonės randa sau veiklos kitose srityse, kur jie gali pailsėti, todėl versti juos piešti - neverta. Žmonės, kuriems tapyba yra laisvalaikio praleidimo būdas paprastai yra ramesni, o jei jų darbas reikalauja nuolatinio judėjimo, bendravimo su kitais žmonėmis, tai piešiant žmogus užmirš dienos įvykius, įsijaus į piešinį ir ramiai jame sudėlios skirtingas detales.