Kaip valdyti emocijas, pyktį?

Grupė: ŽMONĖS

Kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja į tam tikras gyvenimo situacijas. Vieni gali jautriai sureaguoti į kiekvieną smulkmeną, kiti ramiai sureaguoja net ir pačiose sunkiausiose situacijose, tačiau vienaip ar kitaip stresas ir įtampa veikia žmogaus psichiką ir netgi sveikatą. Nuolatinį stresą patiriantis žmogus jaučiasi išsekęs ir pavargęs, gali susirgti depresija.

Priklausomai nuo žmogaus charakterio, kai kurie žmonės audringai reaguoja į susidariusią situaciją. Tokių žmonių galima daug sutikti pietuose, jie laikomi labai temperamentingais ir karštais žmonėmis. Namuose karas gali kilti dėl mažiausios smulkmenos. Šiauriečiams tokie santykiai atrodo neįprasti, nes jie daug ramesni. Emocijas ir pyktį laiko savyje, dažnai neišsako viešai kaip jaučiasi ir ką galvoja. Ir vienu ir kitu atveju kraštutinumai nėra gerai. Kiekvienas žmogus privalo mokėti susivaldyti, negalima pradėti šaukti ant vaiko vien dėl to, kad jis netyčia suklydo, tuo labiau negalima paleisti į darbą kumščių.

Yra sakoma, kad nėra padėties be išeities, todėl norint, kad suaugęs žmogus mokėtų tinkamai spręsti problemas, nuo mažens vaikai turi būti mokomi kaip valdyti emocijas, pyktį. Vaikai, kurie dar nemoka kalbėti dažniausiai parodo nepasitenkinimą verkimu, vėliau gali pradėti atkreipti dėmesį mušimusi, isterijomis. Tai normali vaiko reakciją į aplinką, jis dar nesugeba tinkamai pasakyti, kas jam yra negerai, kartais net jis pats nesupranta kas vyksta ir kas jį erzina, todėl tėvai turėtų stebėti vaiko emocijas ir mokyti jas įvardinti. Taip būtų sukurtas pagrindas, kuris padės suaugusiam žmogui tinkamai reaguoti į susiklosčiusią situaciją.

Supykus dažnai pasakoma tai, kas gali labai įžeisti kitą žmogų, taip yra dėl to, kad esant neigiamų emocijų protrūkiui žmogus labai blogai jaučiasi ir tai kompensuoti jam gali tik jausmas, kad kitam yra dar blogiau. Todėl supykus siekiama dar labiau pažeminti ar įskaudinti kitą žmogų. Dėl nuolatinės tokios situacijos pasekmės gali būti labai liūdnos, pora gali išsiskirti, vaikams gali sutrikti normali raida.

Užsienyje labai populiaru lankytis pas psichologus. Kartais žmonėms užtenka išsikalbėti, tačiau neatsiranda klausytojas, kuris galėtų ramiai pasėdėti ir išklausyti draugo problemų. Dėl to pasirenkamas psichologas, kuris įvertins situaciją ir padės žmogui išsilaisvinti nuo slegiančių minčių. Lietuvoje dar neįprasta eiti pas psichologus yra laikomasi nuomonės, kad tai gėdinga ir pas juos reikia lankytis tik rimtai sergant. Tačiau tai klaidinga nuomonė, psichologas gali tiesiog būti draugu, kuris patars kaip elgtis tam tikroje situacijoje ir kaip valdyti pyktį. Tai padės apsisaugoti nuo netinkamų veiksmų, dėl kurių vėliau tektų labai gailėtis.

Labiausiai kenčia ramaus būdo žmonės, per ilgą laiką sukaupę savyje daug pykčio, neigiamų prisiminimų ir jei negali išsipasakoti gyvenimas nebeatrodo malonus. Tokiems žmonėms dažniau reiktų pabūti vieniems, atsipalaiduoti naujoje aplinkoje ar užsiimti mėgstama veikla. Jei yra noro, būtų pravartu susirasti žmogų, kuris galėtų išklausyti, o tai gali būti ne tik realus draugas, partneris, bet ir susirašinėjimų draugas kitapus kompiuterio ekrano.

Kartais psichologai pataria sukaupus viduje daug pykčio nueiti į mišką ar į kitą nuošalią vietą ir garsiai rėkti, po tokio protrūkio gali skaudėti gerklę, tačiau riksmas išlaisvins emocijas. Staigus emocijų protrūkis padės pasijusti laisviau. Taip pat po kiekvieno rėkimo bus įkvepiamas didelis kiekis deguonies, kuris suteiks naujų jėgų ir išvalys kūną.

Kitas būdas, kuris gali padėti valdyti emocijas tai joga arba meditacija. Bet koks fizinis krūvis ramina, o jogai reikia susikaupimo, todėl atliekant jogos pratimus nebus laiko galvoti apie blogus dalykus, po treniruotės kūnas bus pavargęs, tačiau viduje bus lengviau ir į tą pačią situaciją galima reaguoti kiek ramiau ir objektyviau. Meditacija padės pasinerti į save ir gerai apmąstyti kiekvieną smulkmeną, įvertinti padėties sudėtingumą ir rasti patį geriausią sprendimą.

Kartais būna, kad su blogomis naujienomis užklumpama visai netikėtai ir pyktis tiesiog prasiveržia. Iš kantrybės greičiausiai tėvus išveda vaikai. Jie smalsūs ir nori pažinti pasaulį, tačiau ne visada viską padaro tinkamai, o pavargę tėvai dažnai daug jautriau į viską reaguoja, todėl gali pradėti rėkti ant vaiko net už menkiausią smulkmeną. Kadangi pyktis yra staigi, tačiau neadekvati reakcija į susidariusią situaciją pajutus pykčio protrūkį patartina užsimerkti ir suskaičiuoti iki dešimties. Dažniausiai po kelių sekundžių pykčio protrūkis praeina ir žmogus gali ramiau ir objektyviau išspręsti problemą, nerėkiant ir nesmurtaujant.

Taip pat galima tiesiog kelis kartus giliai įkvėpti ir ramiai iškvėpti, taip bus sutramdyta užplūdusi emocijų banga. Labai svarbu sugebėti sau įvardinti kokia tai emocija, pyktis, baimė, džiaugsmas ir pan. tik žinant kaip jaučiamasi bus galima susivaldyti.

Visai nebūtinai turi būti valdomos vien neigiamos emocijos, reiktų lygiai taip mokėti atsirinkti vietą, kur galima džiaugtis ar juoktis. Jei rimto pokalbio metu žmogus padėtų garsiai juoktis ar šokinėti iš laimės, dauguma aplinkinių pagalvotų, kad jam kažkas negerai, todėl ne visada galime išreikšti viską, ką tuo metu jaučiame, kartais reikia susilaikyti ir pabūti ramiai.

Neužtenka tik žinoti kaip valdyti emocijas, tuo gyvenime reikia ir vadovautis, tačiau tai sudėtingas psichologinis procesas, nes visą laiką reikia nuosekliai save stebėti ir valdyti, neleisti sau daryti jokių skubotų sprendimų, visada turi būti viskas paskaičiuota ir apgalvota. Priimant kokį nors sprendimą reikia numatyti ateitį, ar tai nieko neįžeis ir niekam nepakenks. Ar tai nesugriaus ateities planų.

Jei matote netikslumų, klaidinančios informacijos ar norite tinkamai papildyti konkretų straipsnį visiems įdomia informacija, rašykite mums el. paštu info@kaip.lt.

Komentarai:

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!

Komentuoti:

Kiek bus 7+4=?  (patikrinimas, ar formą pildo ne "robotas")