Kaip atsiranda ir gydytis nuo alergijos augmenijai?

Gyvenimas miestuose suteikia daug galimybių, tačiau miestams plečiantis didėja oro užterštumas, o tai iššaukia naujas ligas. Alergija atrodytų visai nekalta liga, visai kaip sloga, tačiau jos pasekmės gali būti labai pavojingos. Nekreipiant dėmesio į alergiją, ne tik bendra savijauta būna bloga, bet gali kilti dusimas arba ant odos atsirasti žaizdų, kurios gali pereiti į uždegimus ir užkrėsti kraują.

Alergija augmenijai vadinama šienlige. Tai yra lėtinė liga, kuri pasireiškia dėl suaktyvėjusios organizmo reakcijos į aplinkoje esančias žiedadulkes. Daug kas net ir sirgdamas nesupranta kaip atsiranda alergija augmenijai. Dažnai atrodo niekada nieko panašaus nebuvo, o staiga būnant gamtoje ėmė ir išbėrė ar prasidėjo sloga. Tai dažniausiai paveldima liga arba atsiranda po kokių nors kitų ligų kaip tos ligos komplikacija. Taip pat įtakos gali turėti ir imuninė sistema, jei organizmas nusilpęs jam sunkiau kovoti su alergenais ir galima susirgti šienlige. Ši alergija dažniausiai pasireiškia staigia sloga, perštinčiomis akimis. Taip pat gali pakilti temperatūra. Šienlige sergančius žmones neretai erzina kambariniai žydintys augalai, šviežiai pjautos žolės kvapas. Todėl ši liga vadinama sezonine, nes jaučiami simptomai tik pavasarį ir vasarą, tol kol augalai aktyviai žydi. Tokie žmonės labiau vengia būti gamtoje, nes jiems tai kelia skausmą ar tiesiog pasijunta nepatogiai. Jei trūksta poilsio gamtoje, geriausia rinktis kalnus arba atostogas prie jūros, taip pat tinka spygliuočių apsuptis. Taip bus išvengta susidūrimo su žiedadulkėmis.

Sergant šienlige reikėtų stengtis kuo daugiau saugotis, kad nebūtų kontakto su žiedadulkėmis, kambarį vėdinti geriausia po lietaus ir ne vėjuotą dieną, taip pat galima ankstyvą rytą arba vėlyvą vakarą, tada bus mažesnė tikimybė patekti žiedadulkėms. Pasivaikščiojimams taip pat reiktų numatyti vietą, kurioje būtų kuo mažiau alerginių augalų. Būtina stengtis kuo dažniau plauti rankas ir keisti drabužius, nes ant jų lengvai kaupiasi žiedadulkės, ypač svarbu persirengti ar apsiprausti po buvimo gamtoje, lauke.

Nėštumo metu labai svarbu apsaugoti vaiką nuo paveldimos alergijos. Reikėtų vengti valgyti alergizuojančius produktus, tokius kaip medus, riešutai, citrusiniai vaisiai. Gimus vaikui reikėtų jį kuo ilgiau maitinti motinos pienu, nes jis pagrindinis imuninės sistemos sustiprinimo elementas, todėl net jei motina turi alergiją, vaikas gali įgauti jai atsparumą ar paveldėti silpnesnę jos formą.

Dažniausiai ši liga nėra visiškai išgydoma, tačiau gydytojai gali paskirti vaistus, kurie nuslopina šienligės simptomus. Taip pat alergija gali pasireikšti ne visiems žydintiems augalams vienodai, galima pasidaryti tyrimus ir nustatyti kokių augalų reikėtų pasisaugoti labiau, o kurie ne tokie pavojingi ir gali žydėti ant Jūsų palangės. Žmonėms, kurie turi šienligę dažnai kyla klausimas kaip gydytis nuo alergijos augmenijai, nes tai ilgą laiką kelia nepatogumus. Medicinoje taikomas alergijos gydymas, kuris daugumai, tačiau, deja, ne visiems padeda. Nustačius alergenus jie leidžiami į kūną ir vis didinamos injekcijų dozės, kol galiausiai organizmas įgauna atsparumą. Šio gydymo trūkumas tas, kad turi būti ištirti konkretūs augalai kuriems yra alergija, tačiau gali būti, kad alergizuoja visų augalų žiedadulkės, tokiu atveju injekcijos bus neveiksmingos.

Galima naudoti ir natūralius metodus gydyti šienligę, tam padeda medus, jame esančios žiedadulkės skatina atsparumą alergenams. Dilgėlių, melisų arba ramunėlių arbata gali palengvinti simptomus. Šie produktai gali apslopinti alergiją, tačiau norint didžiausio efekto reikėtų kreiptis pagalbos į gydytojus, kurie specializuoja alergijų srityje.

Mėgstantiems augalus žmonėms patartina juos rinktis atsargiai, nepasikliaujant vien jų grožiu. Kaip žinia patys gražiausi ir spalvingiausi ropliai dažniausiai būna itin nuodingi, todėl ir nepažįstami augalai gali padaryti pakankamai žalos žmogaus organizmui. Pasirinkus nuodingą augalą, nesunkiai galima gauti alergiją, o ši menka pasirinkimo klaida vėliau gali lydėti visą likusį gyvenimą.