Kaip pasigaminti kubilą?

Kaip pasigaminti kubilą?

Japoniška pirtis, geriau žinoma kubilo, karšto kubilo pavadinimais, labai sudomino ne tik azijiečius, bet ir Lietuvos gyventojus, todėl darosi įdomu, kaip pasigaminti kubilą savarankiškai, nepirkti iš pardavėjų ar vietinių gamintojų, kurių gaminių kokybė neretai kelia daug klausimų, o kaina tikrai nenuteikia džiugiai.

Visų pirma, savarankiškai kubilo gamybai teks ieškoti kokybiškos medienos. Pigiausi kubilai siūlomi iš pušies, eglės, kiek brangesni – ąžuoliniai kubilai, o kone brangiausi gaminami iš egzotinės medienos – raudonojo kedro. Patiems gaminti siūloma pušinius, eglinius, maumedinius ar ąžuolinius kubilus.
Lengviausia rinktis medieną skirtą grindims. Tokia mediena yra brangesnė, tačiau patikimesnė, nereikalaus daug papildomų išlaidų vėliau, o Jūsų pasigaminto kubilo kokybė bus geresnė. Prakalbus apie grindis reikėtų imtis kubilo dugno gamybos.

Sudėjus lentas, jas sujungus ir priveržus (veržti geriausia iš viršaus, kad neliktų jokių aštrių dalių kubilo viduje) galima imtis sienelių statybos. Dažnai galvojant kaip pasigaminti kubilą pamirštama pagalvoti apie jo vietą, todėl surinktas kubilas pernešamas. Deja, tai nėra labai gerai, daug geriau kubilą gaminti iš karto ten, kur jis visuomet stovės, o kad tarnavimo laikas būtų ilgesnis vertėtų padaryti ir polius, pakeliančius kubilą bent 10 cm nuo žemės – tai apsaugos medieną nuo puvimo.

Sienelės statomos vertikaliai, darant ratą, pritvirtinamos prie dugno, nepaliekant jokių tarpų. Siekiant, kad nuo vandens sienelės neišsiskiestų reikia jas sutvirtinti specialiu metaliniu žiedu apjuosiant visą kubilą. Be to, reikia nepamiršti medienos impregnuoti, kadangi ji visuomet bus vandenyje. Mediena vandenyje šiek tiek plėsis, tad jei pirmą kartą užpildžius kubilą ims veržtis vanduo – nenustebkite, antrą kartą veržimosi jau neturėtų būti, nebent palikote pernelyg didelius tarpus ar kito gamybos broko.

Kaip pasigaminti kubilą gal ir aišku, tačiau daug klausimų kelia kubilo krosnelė, kuri apšildo vandenį. Dažniausiai tai iš 1,5-2 mm storio skardos daroma krosnelė su maždaug 2 metrų aukščio kaminu, pro kurį išeinantys dūmai neerzina besikaitinančiųjų japoniškoje pirtyje.

Kubilo krosnelei pasigaminti gali tekti kreiptis pagalbos ir į suvirintojus, kadangi krosnelė turi būti sandari, tinkamai sulenkta ir gerai kaistanti. Dar geresnė išeitis – pirkti jau paruoštą, efektyvią krosnelę. Neretai parduodamų krosnelių kaina nedaug kuo skiriasi nuo savo rankomis gamintų, o jei dar pavyktų rasti šiek tiek naudotą – sutaupytumėte tiek pinigų, tiek ir laiko.

Sujungus kubilą su krosnele, išmėginus šios nedidelės ir malonios pirties malonumus tikrai liksite patenkinti savo sugaištu laiku, o Jūsų draugai klaus Jūsų patarimų kaip pasigaminti kubilą ar norės dažniau užsukti į svečius.

Tiems, kurie nelabi pasitiki savo jėgomis, neturi supratimo, kaip padaryti kubilą kokybiškai ar neturi tam laiko, vertėtų paieškoti parduodamų kubilų. Be to, ne visiems įtinka mediniai kubilai (dėl kvapo, laikymo sąlygų ir pan.), todėl vis dažniau renkamasi tarp plastikinių, ilgaamžių ir lengviau prižiūrimų kubilų, kurie tik šiek tiek brangesni už medinius kubilus.

Išradingesni, eksperimentuoti linkę žmonės sau kubilus gamina ir iš atliekų, pavyzdžiui, plastikinės vandens talpyklos, krosnelei panaudojant seną dujų balioną ar seną turėtą krosnelę. Tokie kubilai yra gana sandarūs, pritaikyti vandeniui ir šilumai, tad nekyla jokių bėdų su jų naudojimu, tereikia pasirūpinti tinkama apdaila, kad būtų išvaizdesni. Jūs taip pat galite eksperimentuoti. Tokiu atveju Jūsų pasigamintas kubilas ne tik bus puiki pramoga, bet ir dar labiau privers juo žavėtis, domėtis – išskirtinumas dažnai suteikia savito žavesio.