Kaip pasigaminti aitvarą?

Kaip pasigaminti aitvarą?

Aitvarai nuo senų laikų yra mėgstami tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų. Jie būdavo leiiami per įvairias šventes. Įvairaus amžiaus žmonės rungtyniaudavo, kieno aitvaras ilgiau išsilaikys ore. Be viso aitvaro leidimo jie buvo puošiami įvairiais piešiniais ir raštais, kad kiekvieno aitvaras butų unikalus ir gražus.

Aitvarui leisti reikia didelės pievos, kad šis už nieko neužkliūtų ir vėjuotos dienos, kad vėjas iškeltų aitvarą ir jis gražiai sklandytų ore. Dabar galima lengvai nusipirkti jau pagamintus aitvarus, kurie būna įvairaus dydžio, tačiau daug smagiau naudoti daiktą, kuris pasigamintas savo rankomis. Kiekvienas nesunkai gali sužinoti ir išmokti kaip pasigaminti aitvarą, reikia tik noro ir šiek tiek pastangų. Aitvaro gamyba puiki galimybė turiningai ir smagiai praleisti laiką su vaiku.

Pagal savo formą aitvarai turi skirtingus pavadinimus, įprasčiausias aitvaras vadinamas „Deimantu“. „Rokaku“ ir „Sled“ aitvarai yra labiau stačiakampio formos. Gaminant aitvarą svarbu, kad jis būtų simetriškas, kitaip jis nepakils arba nesilaikys ore, negražiai sklandys.

itvaro gamybai reikia kokios nors medžiagos aitvaro korpusui. Tai gali būti ir paprasti polietileniniai pirkinių maišeliai. Taip pa reikės strypelių aitvaro rėmui, vietoj kurių galima naudi šiaudelius, plonas šakeles, o jų ilgis priklauso nuo to, kokio dydžio aitvarą gaminate. Taip pat reikės lipnios juostos kraštų sutvirtinimui, siūlo su kuriuo bus valdomas aitvaras, tam geriausiai tiks tvirta, tačiau nestora virvė arba žvejybinis valas.

Pasiruošus visas reikalingas priemones galima pradėti gaminti aitvarą. Vytelės sudedamos kryžiaus forma, šonuose turi likti vienodas atstumas. Jei aitvaro dydis 60x60 cm tai viršutinė vytelės dalis turi būti 11 centimetrų ilgio. Vidurys stipriai sutvirtinamas siūlu, nes jis turi visai nejudėti į šonus, todėl patartina rišti X forma. Padarius rėmą kontūru reikia išvedžioti siūlą jį pririšant prie kiekvienos vytelės galo. Būtų labai patogu jei išeitų galus šiek tiek įpjauti, tačiau tai gali nepavykti jei bus naudojami labai ploni pagaliukai. Apvedus kontūru siūlą ir jį gerai sutvirtinus karkasas dedamas ant paruoštos korpusui medžiagos, ji turi būti keliais centimetrais didesnė nei pats rėmas, nes sutvirtinimui reikės užlenkti medžiagos kraštus. Kraštus galima suklijuoti lipnia juosta arba naudoti susegiklį (liaudiškai vadinamą „krokodiliuką“).

Paskutinis darbas yra pritvirtinti virvelę valdymui ir aitvaro uodegą. Prie karkaso pritvirtinamas maždaug 70 centimetrų siūlas jo galai tvirtinami dviejose vietose, ten kur susikerta vytelės ir 11 centimetrų nuo karkaso apatinės dalies. Šiek tiek aukščiau nei per šio siūlo vidurį tvirtinamas valdymo siūlas. Uodega turi būti labai ilga maždaug penkis kartus ilgesnė už patį aitvarą, ją galima papuošti likusiais medžiagos gabaliukais. Štai ir paruoštas aitvaras skrydžiui.

Labiau pasipraktikavus galima mėginti pagaminti kitokių formų aitvarus, o net ir tokios pačios formos aitvaras atrodys visai kitoks jei bus didesnis. Pagrindinė taisyklė, kurios privaloma laikyti gaminant aitvarus yra simetrija, tik simetriškai pagamintas aitvaras galės ilgai sklandyti ore.