Kaip apsispręsti ką pasirinkti nešiojamą ar planšetinį kompiuterį?

Kaip apsispręsti ką pasirinkti nešiojamą ar planšetinį kompiuterį?

Kompiuteriai jau kurį laiką yra būtinybės prekė, be kurios sunkiai įsivaizduojamas gyvenimas tiek suaugusiems, tiek moksleiviams. Anksčiau įprastesni buvo stacionarūs kompiuteriai, tačiau šiai dienai norima mobilumo, todėl vyrauja nešiojami arba planšetiniai kompiuteriai.

Pradėjus galvoti kaip pasirinkti nešiojamą kompiuterį prieš akis atsiveria tūkstančiai įvairiausių pasiūlymų. Juos kiek susiaurinti gali nustatoma kaina ar filtravimas pagal tam tikras kompiuterio dalis, parametrus, kurie užtikrintų, kad Jūs įsigyjate būtent tai ko Jums reikia.

Atsižvelgti reikėtų į visus parametrus, tačiau svarbiausia įvertinti procesorių (CPU), operatyvios atminties (RAM) ir kietojo disko vietos kiekį, įvertinti naudojamą grafikos procesorių (vaizdo plokštę), esančias jungtis, išplėtimo ir kitas galimybes, pačio kompiuterio dydį ir svorį, o kai kuriems svarbu ir baterijos tarnavimo laikas.

Rinkoje esantys nešiojami kompiuteriai siūlomi su dviejų gamintojų procesoriais, tai Intel ir AMD. Negalima išskirti nei vieno, nei kito dėl jų kokybės ar kainos, didelė dalis gaminių yra panašūs, turintys vienokių teigiamų ir neigiamų savybių, kurios paprastam naudotojui mažai terūpi, o nešiojamuose kompiuteriuose dažniau sutinkami Intel procesoriai. Renkantis naują nešiojamą kompiuterį reikėtų atsižvelgti į branduolių skaičių. Dviejų branduolių procesoriai jau tapo standartu, o keturių branduolių procesorius naudoja tie, kuriems reikia daugiau galios, pavyzdžiui, kompiuteris naudojamas darbui su reikliomis, daug resursų naudojančiomis programomis. Gamintojo svetainėje įvedus procesoriaus modelį galima pamatyti jo išleidimo datą, kuo ji vėlesnė, tuo procesorius bus modernesnis, naudos mažiau energijos ir bus našesnis. Žinoma, vien tai, kad procesorius naujas nereiškia, kad jis bus galingesnis už senesnį, nes yra skirtingos klasės. Iš dalies procesoriaus darbo našumą parodo taktinis dažnis – kuo jis didesnis, tuo greičiau dirbs ir kompiuteris.

Pastebėtina, kad ypač lengvuose, mažuose ir plonuose kompiuteriuose naudojami ypač taupūs, tačiau gerokai mažiau našūs procesoriai, todėl tokie kompiuteriai bus silpnesni už kitus. Tad jei Jums reikia aukštos darbo kokybės, didelio našumo – verčiau dairykitės į brangesnius ir didesnius kompiuterius, tuo tarpu jei Jūsų prioritetas mobilumas, o kompiuteris naudojamas tik biuro programoms ir internetui kelyje – itin plonyčiai modeliai su naujausios kartos ekonomiškais procesoriais tikrai nebus blogas pasirinkimas.

Kitas punktas – operatyvioji atmintis (RAM). Kuo juos daugiau, tuo kompiuteris lengviau susidoros su duodamomis užduotimis (taip ypač aktualu mėgstantiems ar turintiems nuolat dirbi su keliais dokumentais, atsiveriant keletą programų vienu metu ar net internete benaršant atveriant kelioliką skirtingų interneto svetainių atskiruose naršyklės skirtukuose). Nešiojamuose kompiuteriuose, kurie yra pakankamai naujų modelių, sutinkama bent 4 GB atminties, ko pilnai turėtų pakakti produktyviam darbui be jokių strigimų. Mažesnis atminties kiekis gali būti sulėtėjusio kompiuterio darbo priežastimi, todėl į tokius modelius nevertėtų nė žiūrėti. Daugelyje nešiojamų kompiuterių nesunkiai galėsite papildyti RAM kiekį, pakeisti atminties plokštelę į didesnės talpos, tačiau nepamirškite, kad tai papildomos išlaidos, todėl verčiau iš karto rinktis kompiuterį, kuriame bus pakankamai operatyviosios atminties.

Susidoroti kompiuteriui su vaizdo elementais padeda vaizdo plokštė. Jos būna integruotos arba atskiros. Integruotų vaizdo plokščių nešiojamame kompiuteryje pilnai pakanka norint jį naudoti biuro darbams, naršymui, šiuolaikinės integruotos vaizdo plokštės netgi susidoroja su paprastesniais žaidimais, puikiai apdoroja įprastos raiškos filmus, tačiau jei planuojate dirbti su grafikos programomis, apdoroti vaizdinę medžiagą ar žaisti naujausius žaidimus – Jums būtina kuo galingesnė atskira vaizdo plokštė. Ar pasirinktas kompiuteris turi pakankamai galingą vaizdo plokštę turėtumėte pažiūrėti jų reitingavimo sistemose, norimos naudoti programinės įrangos pateiktose rekomendacijose.

Galvojant kaip pasirinkti nešiojamą kompiuterį reikėtų pagalvoti ir kiek įvairių duomenų jame kaupsite, kiek programų įdiegsite. Jei planuojate, kad kompiuteryje veiks tik operacinė sistema, biuro ir keletas kitų programų, šiek tiek dokumentų, o visi kiti failai, tokie kaip nuotraukos, vaizdo medžiaga, muzika bus laikomi išorinėse laikmenose, Jums gali pakakti visai nedaug vietos. Rekomenduojama kompiuteryje turėti bent 100 GB, tačiau galima išsisukti ir 64 GB. Jei duomenų nekaupsite, naudositės kompiuteriu tik darbui – Jums vertėtų pirkti gerokai didesnės spartos SSD tipo diską, kuris bus brangesnis, tačiau dėl to kompiuteris veiks nepalyginamai greičiau. Dažniausiai SSD diskai siūlomi itin plonuose, lengvuose kompiuteriuose ar tuose, kurie skirti intensyviam darbui. Jei vis tik planuojate kaupti failus – rinkitės diską, kuriame pakankamai vietos, vieniems tai gali būti 320 GB, kiti sunkiai verčiasi ir su 1 TB kietojo disko vietos. Jei šiek tiek gaudotės kompiuteriuose, vėliau galėsite pakeisti optinį įrenginį (DVD-ROM) į papildomą vietą kietajam diskui, o vietoj esamo disko įsidėti SSD. Tokia investicija ypač paplito tarp labiau patyrusių kompiuterių naudotojų, kurie nori paspartinti savo įrenginius. Žinoma, tai tinka tik tuo atveju, jei optinio įrenginio nenaudojate dažnai (papildomai visai nebrangiai galima įsigyti išorinį optinį įrenginį, tačiau tai nebus taip patogu). Vis tik jei norite didelės spartos dirbant su duomenimis, o SSD tipo diskas Jums neįkandamas – rinkitės didesnio greičio HDD tipo diską. Įprastai nešiojamuose kompiuteriuose siūlomi 5400 RPM greičio diskai, tačiau aukštesnės klasės kompiuterių galima įsigyti ir su 7200 RPM diskais.

Jungtys ir kai kurie kiti parametrai taip pat gali būti labai svarbūs renkantis nešiojamą kompiuterį. Tiems, kurie dažnai turi skubiai perkelti didelį kiekį failų turėti rinktis kompiuterį su modernia 3-ios kartos USB jungtimi, tuo tarpu jei tokios būtinybės nėra, galima apsieiti ir su senesne, ne tokia sparčia USB 2.0 jungtimi. Vis tik, jei žiūrite į ateitį geriau rinkitės modernesnį ir greitesnį būdą perkelti failams.
Papildoma vaizdo jungtis leidžia nešiojamo kompiuteriu patogiau dirbti namuose prijungus prie didesnio ekrano ar net televizoriaus. Kokybiškiausiai vaizdą perduoda HDMI jungtis, tačiau vis dar galima rasti ir VGA jungtį, kuri labiau praverčia jungiant kompiuterį prie projektoriaus (nors naujesni projektoriai taip pat aprūpinti HDMI jungtimi).

Be abejo, nešiojamame kompiuteryje turėtų būti bevielio ryšio (WiFi) imtumas, praversti gali ir interneto kabelio jungtis, atminties kortelių skaitytuvas, jungtis ausinėms ar kolonėlėms, didžioji dalis nešiojamų kompiuterių turi ir interneto kamerą, skirtą bendravimui su draugais, svarbu atkreipti dėmesį, kiek laiko kompiuteris gali veikti be pakrovimo. Visos papildomos funkcijos ir jungtys gali lemti kainą, tačiau jei joms reikalingos – investuoti tikrai verta.

Turintiems namuose stacionarų kompiuterį vertėtų pamąstyti ar tikrai reikia nešiojamojo, galbūt verčiau pasvarstyti apie dar mobilesnį sprendimą – planšetinį kompiuterį. Šie būna lengvesni nei nešiojamieji, tačiau neretu atveju neturi visų reikiamų funkcijų, nėra labai patogūs dokumentų rengimui, tačiau nepakeičiami naršant internete. Tad kaip išsirinkti planšetinį kompiuterį, kuris galėtų būti naudingesnis nei nešiojamas?

Kaip ir nešiojamame kompiuteryje, taip ir planšetiniame yra procesorius. Šiuose jie silpnesni, dėl ko labiau taupo energiją ir leidžia ilgiau gyvuoti baterijai, kas šiame įrenginyje laikoma vienu didžiausių privalumų. Bet kuriuo atveju reikėtų rinktis su dviejų ar keturių branduolių procesoriumi, kurio taktinis dažnis virš 1 GHz aprūpintu planšetiniu kompiuteriu, kadangi silpnesni sunkiai susidoroja su užduotimis.

Operatyvioji atmintis taip pat reikalinga, dauguma gamintojų savo naujuose produktuose siūlo bent 2 GB atminties, kurios didžiai daliai darbų tikrai pakanka. Be abejo, kuo jos daugiau, tuo didesnės galimybės. Kadangi planšetiniuose kompiuteriuose atskira vaizdo plokštė nesiūloma, dalis operatyviosios atminties bus skirta vaizdo apdorojimui.

Be viso to labai svarbi vidinė atmintis ir galimybė ją išplėsti. Planšetiniuose kompiuteriuose apie terebaitus kalbėti nėra prasmės, tačiau siūlomi 16 GB daugeliui taip pat atrodo juokingai. Rekomenduojama rinktis tokį įrenginį, kuriame yra bent 32 GB vietos diske, o kur kas didesnis privalumas bus galimybė tą vietą išplėsti (dažniausiai tai suteikia microSD kortelės).

Ryšiui užtikrinti turbūt visuose planšetiniuose kompiuteriuose rasime WiFi (bevielio interneto) galimybę. Brangesniuose priimama SIM kortelė ir siūlomas 3G ryšys, kuris vertas tiems, kurie daug keliauja ir kompiuteriu naudojasi kelyje, kur tėra tik mobiliojo interneto galimybė. Žinoma, tai papildomai kainuoja.

Vienas didžiausių skirtumų lyginant su nešiojamo kompiuterio rinkimusi yra tas, kad planšetiniai kompiuteriai iš anksto būna aprūpinti operacinėmis sistemomis, kurios yra labai skirtingos. Apple gaminami iPad planšetiniai kompiuteriai siūlomi su uždara šios kompanijos iOS operacine sistema. Ši sistema yra stabili, greita, tačiau labai didelė dalis siūlomų aplikacijų, programėlių yra apmokestintos, nėra galimybės diegti tai, ko norite, jei to nėra specialioje parduotuvėje.

Kiek paprasčiau yra su Android operacine sistema, kurią naudoja didžioji dalis gamintojų. Tai daugybė nemokamų ir mokamų programėlių, atviresnis, daugiau galimybių suteikiantis kompiuterio funkcijų valdymas, redagavimas, tačiau tuo pat metu ir mažesnis stabilumas, dažnesni greičio sutrikimai.
Rinkoje daugėja ir plašetinių kompiuterių su Windows RT (apribota versija) operacine sistema, kuri labiau primena įprastus kompiuterius. Deja, ši operacinė sistema dar tik bando išpopuliarėti, todėl yra gana mažai aplikacijų. Vis tik Windows gerbėjams yra dar vienas pasiūlymas – pilnavertė Windows operacinė sistema. Naudojant šią Jūsų planšetinis kompiuteris niekuo nenusileistų nešiojamam kompiuteriui, tačiau ši sistema reiklesnė, reikalaujami geresni kompiuterio techniniai parametrai, greičiau išsikrauna baterija.

Galvojant kaip pasirinkti planšetinį kompiuterį reikėtų pagalvoti ir apie jo dydį. Vieniems puikiai tinka nedideli, maždaug 7 colių įstrižainės kompiuteriai, kiti pripažįsta tik 10 colių planšetinius kompiuterius. Vaizdas geriau žiūrisi didesniame, tačiau jei daug nešiojama patogiau yra mažesnis, kaip yra Jums žinoti galite tik pats.
Be viso to labai svarbu, kad kompiuteriui būtų galima rasti priedų. Tarp jų dėklai, klaviatūros, ekrano apsaugos. Pasirinkus nepopuliarų modelį šie aksesuarai gali būti labai brangūs ar jų visai nebūti, o pasirinkus populiaresnį pasirinkimo galimybė gerokai išauga (tiek originalūs, tiek kitų gamintojų).
Nusprendus tapti mobilesniu, galvojant kaip pasirinkti nešiojamą ar planšetinį kompiuterį reikėtų dairytis į naujesnius, tačiau patikimus, pripažinimo sulaukusius modelius, kurie Jums galėtų palengvinti gyvenimą, o ne jį apsunkinti, tad skirkite laiko tinkamam išsirinkimui ir po kurio laiko galėsite mėgautis nauju išmaniuoju prietaisu.