Kaip susidaro rūkas, žaibas, tornadas?

Pasidalink:
loading...

Įvairūs gamtos reiškiniai vienus gąsdina, kitus žavi. Tarp jų ir rūkas, žaibas, tornadas bei kiti. Įvairovė to, ką gali gamta, iš tiesų stebina. Tačiau natūraliai iškyla mintys, kaip susidaro rūkas, žaibas, tornadas, kaip gimsta tas natūralus gamtos grožis, kuris vienu metu yra, o po akimirkos jau išnyksta.

Vairuotojų siaubas, o menininkų ypač vertinamas rūkas – tai smulkučiai vandens lašeliai palei žemės paviršių. Jie susidaro esant dideliems temperatūrų skirtumams giedromis ar labai mažai debesuotomis dienomis (dažniausiai anksti ryte, taip pat naktimis). Šaltesnis oras pajėgia surinkti daug mažiau vandens garų, o šiltas daugiau, todėl atvėsus orams, pasikeitus temperatūrai, susidaro vandens lašeliai, jie nusėda ties žeme ir žmogaus akis mato rūką.

Norintiems mėgautis rūko vaizdais reiktų rinktis ežeringas, drėgnas vietas, kuriose rūkas formuojasi gerokai dažniau bei yra efektyvesnis, tankesnis. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad daugiausia rūko dienų pastebima žiemos pradžioje ar pačioje rudens pabaigoje.

Pasidalink:

Kitas įspūdingas, tačiau dar pavojingesnis gamtos reiškinys – žaibai. Vaikams dažnai aiškinama, kad žaibus laido įpykdytos dievybės, tą teigia ir pasakos bei legendos, tačiau iš tiesų naudinga žinoti tikrąją informaciją kodėl ir kaip susidaro žaibai. Be to, svarbu ir nuo jų apsaugoti save bei savo turtą.

Žaibai susidaro tuomet, kai viršutinė debesies dalis įsielektrina teigiamu poliumi, o apatinė priešingu, neigiamu. Tuomet į žemę ir iš jos vienu metu keliauja nematomos iškrovos, kurioms susitrenkus atsiranda matoma iškrova – žaibas. Taigi, žaibai atsiranda tuomet, kai susijungia skirtingos iškrovos ir trenkia stipri elektros srovė, kurios vertėtų išvengti.

Žaibuojant geriausia būti uždaroje patalpoje, vengti bet kokių metalinių daiktų, konstrukcijų, o jei taip nutiko, kad audros metu esate laukuose, vertėtų kuo greičiau rasti vietą pasislėpti, vengti aukštų medžių, stulpų, stengtis palaikyti nuo jų saugų atstumą. Dar geriau – pritūpti ir sudaryti kuo didesnį plotą arčiau žemės. Jei esate vandenyje – skubėkite į krantą, ten būsite bent keletą kartų saugesnį. Be to, nerekomenduojama perkūnijos metu naudotis mobiliuoju telefonu, internetu, klausytis radijo ar žiūrėti televiziją (ypač jei naudojama antena). Žinoma, į žmogų žaibai trenkia gana retai, tačiau smūgis gali būti ir mirtinas, sutrinka širdies, smegenų veikla.

Pasidalink:

Žaibai labai populiarūs Lietuvoje, tačiau kitų šalių gyventojai (ypač JAC) turi dar vieną didelę bėda – tornadus. Net ir dabar mokslininkams trūksta žinių tiek apie tornado susidarymą, tiek ir apie galimybę jį nuspėti. Dažniausiai apie artėjantį tornadą žmonės išgirsta likus maždaug 15 minučių, to pakanka, kad pavyktų pasislėpti.

Tornadai formuojasi audrų metu, kuomet šalto vėjo srovė susipina su šilto vėjo srove ir ima suktis didžiuliu greičiu, viduje padarant žemo slėgio sūkurį, kuris traukia viską, kas pasitaiko jo kelyje. Taip į torandus patenka namai, automobiliai, įvairios šiukšlės ir dulkės, o iki pusantro kilometro pločio juosta lieka nusiaubta kaip po karo. Be to, šis gamtos reiškinys dažniausiai susidaro virš vandens (jūros, vandenyno) ir tik retais atvejais sausumoje, dažniausiai ypatingai didelių kaitrų metu. Dėl didelių nuostolių ir pavojaus gyvybei torandų zonose gyvenantys žmonės investuoja nemažai lėšų į specialių slėptuvių statybas, kuriose daugeliu atvejų pavyksta apsisaugoti.

Pasidalink:

Torandai, žaibai ir rūkas – ypatingi gamtos dariniai, kurie nuotraukose atrodo labai įspūdingai, tačiau susidūrus su jais ekstremaliose situacijose jaučiame didelę įtampą, stresą. Net ir rūkas, kuris iš pažiūros atrodo labai nekaltas ir nekeliantis didelių rūpesčių, užsitęsęs tampa dideliu galvos skausmu transporto srityje – stoja geležinkelių, oro transporto darbas, sutrinka eismas gatvėse, įvyksta nemažai nelaimių dėl ypač prasto matomumo. Didmiesčiuose rūkas gali susimaišyti su dulkėmis ir tapti smogu, kuris dar sunkiau sklaidosi, slegia. Net ir žinodami kaip susidaro rūkas, žaibas ir tornadas jų išvengti nepajėgsime, tačiau verta žinoti, kada daugiau dėmesio reikia skirti savo saugumui, kada galima tikėtis sudėtingesnių sąlygų, planuoti daugiau laiko kelionėms ir panašiai.

Jei matote netikslumų, klaidinančios informacijos ar norite tinkamai papildyti konkretų straipsnį visiems įdomia informacija, rašykite mums el. paštu info@kaip.lt.

Komentarai:

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!

Komentuoti:

Kiek bus 1+5=?  (patikrinimas, ar formą pildo ne "robotas")