Kaip apšiltinti namą, pamatus, langus, balkoną, grindis, sienas, palėpę, stogą?

Grupė: NAMAI, BUITIS
Pasidalink:
loading...

Kaip apšiltinti namą, pamatus, langus, balkoną, grindis, sienas, palėpę, stogą?

Šiltesniuose namuose gyventi ne tik jaukiau, bet ir ekonomiškiau. Kuomet šildymui naudojamas kuras brangsta, aktualu pasidaro apšiltinti namą, konkrečias jo dalis, jei nėra galimybių apšiltinti viso namo iš karto. Kiekvienas apšiltintas elementas duoda apčiuopiamos naudos ir jei naudojatės autonominiu šildymu – tai padeda nemenkai sutaupyti žiemos sezono metu, o jei esate priklausomi nuo centralizuotų sistemų, apšiltinus namą tiesiog galėsite mėgautis šiltesniu gyvenimu namuose.

Gyvenantiems senos statybos blokiniuose namuose vertėtų pasitarti su kaimynais ir apšiltinti išorinę sieną putų polistirolu, hermetizuokite plokštes jungiančias siūles. Taip pasieksite didžiausią efektą mažiausiomis sąnaudomis, tačiau neretai didesniuose daugiabučiuose tai tampa nemenka problemą. Jei kaimynai nesutinka prisidėti prie šiltinimo – tiesiog sandarinkite siūles, per kuriais į vidinę konstrukciją patenka šaltis šaldantis Jūsų butą. Šiltinti iš vidaus tokios konstrukcijos namų tiesiog neapsimoka, nepasiekiama didelė nauda.

Vis tik, jei nėra kitos išeities ir tenka rinktis šiltinimą iš vidaus, vertėtų naudoti ekovatą ar panašią technologiją, nepagailėti investicijų ir drėgmės, garų apsaugai, o specialistai pataria kartu apšiltinti ir visas besiribojančias konstrukcijas (grindis, lubas, gretimas sienas), kadangi šaltis pereina į jas. Taigi, galvojant kaip apšiltinti namą vertėtų pradėti galvoti kaip įkalbėti kaimynus išorinės sienos šiltinimui – tikėtina, kad tai bus ne tik efektyviau, bet kartu ir pigiau.

Pasidalink:

Individualių namų savininkams kiek paprasčiau, kadangi tereikia susitarti su savimi ar nuspręsti kartu šeimoje, kad namą reikia šiltinti. Priklausomai nuo konstrukcijos, šiluminės varžos ir kai kurių kitų savybių reikia išsirinkti tinkamiausią būdą šiltinti. Vieniems priimtiniausias būdas šiltinti vata, kiti mieliau renkasi putų polistirolą. Namams, kuriuose yra oro tarpai pirmiausiai reikėtų šiuos tarpus užpildyti, o tik tada galvoti apie papildomą apšiltinimą. Jei apšiltinus namą iš išorės dar jaučiamas šilumos nutekėjimas, galite apšiltinti jį ir iš vidaus, tai darant putų polistirolu ar mineraline, eko vata – šios medžiagos siūlomos kartu su prieš pelėsį kovojančiomis medžiagomis. Tačiau daug didesnė tikimybė, kad šilumos praradimo priežastimi yra nebe siena, o kiti elementai: langai, grindys ar stogas.

Supratus ar patikrinus ir sužinojus, kad šilumos išėjimo priežastimi yra ne sienos, kyla visokiausių minčių kaip apšiltinti stogą. Dažnu atveju stogas šiltinamas vata, tačiau jau pastatytą namą patogiau apšiltinti gali būti naudojant specialią šiltinimo plokštę. Taip pat reikėtų pašalinti senas, neefektyvias šiltinimo medžiagas, jei tokios naudotos arba šiltinti papildomai. Nepriklausomo nuo to, pasirinkta šiltinti vata ar šiltinimo plokštėmis, reikia naudoti drėgmei ir vėjui nepralaidžias medžiagas, tokias kaip stora plėvelė ar ruberoidas.

Apšiltinus namo sienas, stogą, reikėtų pasidomėti ir kaip šiltinti palėpę, ypač, jei ji nėra šildoma. Siekiant, kad palėpėje būtų šilčiau reikėtų šiltinti stogą, tuo tarpu jei palėpė negyvenama ir ateityje neplanuojama joje įrengti naudingo ploto – ekonomiškiau yra apšiltinti tik perdangų konstrukcijas. Tam puikiai tinka vata, tačiau reikia nepamiršti ir garų izoliacinės plėvelės, o oro tarpas ventiliacijai yra būtinybė. Be viso to, reikėtų, kad ir pati palėpė būtų tinkamai vėdinama. Šiltinti palėpę paprasčiausia iš viršaus, tai yra, ne iš aukšto po palėpe, o iš pačios palėpės. Ant viršaus kloti OSB plokštes ir grindų dangą (jei to reikia), kai kuriais atvejais tinka ir gipsas, naudojamos cemento plokštės (tačiau tai gana brangus metodas).

Pasidalink:

Dar viena vieta, kuri praleidžia nemažai šalčio – pamatai. Apšiltinti pamatus kainuoja nemažai, tačiau tai yra labai svarbu ir naudinga. Geriausias šiltinimo būdas – iš išorės atkasti 50-70 centimetrų pamato, prie jo priklijuoti bent 10 centimetrų (jei yra rūsys dar storesnį) putų polistirolo sluoksnį, nutinkuoti ar pasirinkti kitą, Jums labiausiai patinkančią apdailą viską užversti smėliu arba žvyru, kurio sluoksnis apie 30-40 cm.
Esant prastai drėgmės izoliacijai šiltinant gali pradėti sunktis vanduo, rastis pelėsis. Nuo to puikiai apsaugo hidroizoliacinė pamatų plėvelė, mastika. Mastika turėtų būti ištepamas pats pamatas dar prieš klijuojant putų polistirolą, nepakenktų ir drenažinė sistema, kuri turi būti įrengta šiek tiek žemiau rūsio grindų, maždaug 20 – 30 cm atstumu nuo izoliuoto pamato.

Apšiltinus pamatus gali būti pravartu tuo pačiu apšiltinti ir grindis. Tą pravartu daryti prieš galvojant kloti naują grindų dangą. Grindų šiltinimas vyksta paprasčiausiai išlyginus grindis (tą puikiai padaro savaiminio išsilyginimo priemonės), sudėjus tašelius ir tarp jų išklojus vatą, viską uždengus OSB plokštėmis ir / ar išliejus betono sluoksnį, galima kloti norimas grindis. Toks būdas prideda nemažai šilumos.

Išmėginote viską, apšiltinote pamatus, sienas, stogą, palėpę, grindis, tačiau vis tiek namuose šalta? Greičiausiai šaltis patenka per langus. Jei langai seni, mediniai, juos rekomenduojama pakeisti moderniais mediniais arba plastikiniais, kelių profilių. Tuo tarpu ir pakeisti langai, o tiksliau erdvė aplink juos, praleidžia šilumą. Angokraščiai dažniausiai būna purškiami putomis, o jos tikrai nėra pati geriausia medžiaga šiltiems namams užtikrinti, todėl galvojant kaip apšiltinti langus vertėtų pasirūpinti putų polistirolo juostomis (tam puikiai gali pasitarnauti likučiai nuo kitų šiltintų vietų). Labai storo putplasčio nereikia, pilnai pakanka kelių centimetrų. Apklijavus putų polistirolu vietas aplink langus galima uždėti armavimui skirtą tinklelį ir ant viršaus užtepti armavimo mišinį, o vėliau viską tvarkingai užglaistyti, priderinti, sulieti su kambariu.

Jei turite balkoną – jis gali padėti palaikyti didesnę temperatūrą namuose, neišleisti šilumos. Žinoma, tam reikės apšiltinti balkono sienas, įstiklinti jį. Sienas šiltinti geriausia iš išorės, tačiau dažnu atveju pasirenkama šiltinti iš vidaus. Tam naudojamas putų polistirolas arba vata, kurie paslepiami gipso kartono plokštėmis ar užtinkuojami. Nepamirškite, kad kaimynų balkonai (jei gyvenate bute) dažniausiai nėra apšiltinti, todėl turėtumėte šiltinti ne tik balkono sienas, bet ir grindis, lubas. Tam tiks tos pačios medžiagos. Žvelgiant iš kitos pusės, balkono šiltinimas nėra būtinybė, ypač jei apšiltinate kambario sienas. Balkone kartais norisi vėsos, čia puiku žiemą laikyti šalčio reikalaujančius produktus, o vasarą balkonai gali pasitarnauti ir kaip šiltnamiai, kur galite užsiauginti net ir daržovių.

Užsinorėjus namuose šilumos labai pravartu žinoti kaip apšiltinti namą ar konkrečias jo dalis ir imtis darbų. Tai yra labai naudinga tiek Jums, tiek ir gamtai, kadangi kuo mažiau patalpos šildomos, tuo mažiau teršiama aplinka. Ką jau kalbėti apie sutaupytus pinigus ar komfortiškesnį gyvenimą savo namuose, nepriklausomai nuo to, ar tai butas, ar individualus namas.

Jei matote netikslumų, klaidinančios informacijos ar norite tinkamai papildyti konkretų straipsnį visiems įdomia informacija, rašykite mums el. paštu info@kaip.lt.

Komentarai:

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!

Komentuoti:

Kiek bus 1+3=?  (patikrinimas, ar formą pildo ne "robotas")