Kaip kepti žąsį, kalakutą, vištą, antį (paukštį)

Dirbančių žmonių gyvenime maistas yra labai svarbus energijos šaltinis, todėl dažniausiai pietums yra valgoma mėsa, nes ji suteikia daugiausiai jėgų, kurių reikia produktyviam darbui. Tačiau šiandieniniame pasaulyje daug mažiau žmonės juda, todėl labai svarbu, kad suvalgyta mėsa būtų suvirškinama ir nekiltų viršsvorio problemų, todėl patartina dažniau gamintis paukštieną, o ne žvėrieną.

Vienas iš įprasčiausių ir dažniausiai sutinkamų keptų paukščių tai vištiena. Jos gaminimas iš visų paukštienos mėsų yra lengviausias ir paprasčiausias, nes ji greitai iškepa, lengvai paruošiama, o mėsa labai švelnaus skonio, visai neriebi. Susidomėjusiems kaip kepti vištą pirmiausiai, kaip ir visas mėsas reikia išmarinuoti prieskoniuose. Vištienai marinuotis užtenka valandos, ji greitai sugeria prieskonius ir yra tinkama kepimui. Marinatui galima naudoti įvairius prieskonius, tame tarpe česnaką ir rozmariną. Galima marinuojant įdėti šaukštą medaus, viską apšlakstyti citrinos sultimis. Išsimarinavus mėsai į vištos vidų įdėkite kelias skilteles citrinos ir rozmarino šakelę, kepkite orkaitėje kol gražiai, tolygiai apskrus, tačiau reikia nuolat stebėti, kad mėsa neišdžiūtų, kartais galima apipilti kepimo metu ištekėjusiomis sultimis.

Kepta antis dažniau sutinkama rytų virtuvėje, tačiau ją nesunku pasigaminti ir lietuviškuose namuose. Antiena yra riebesnė nei vištiena, todėl ją mėgsta mažiau žmonių, tačiau žinant kaip kepti antį galima įvairiomis progomis papuošti šventinį stalą ir nustebinti svečius. Pirmiausiai ištepkite anties odą sviestu sumaišytu su prieskoniais, ir prikimškite nuluptais ir skiltelėmis supjaustytais obuoliais, tai padarę padėkite vienai dienai pasimarinuoti. Išmarinuotą antį kepkite orkaitėje kepimo maišelyje arba įsuktą į foliją, kad nesudegtų ir neišdžiūtų. Norint, kad mėsa apskurstų ir būtų traškesnė, prieš baigiant iškepti išimkite mėsą iš folijos arba kepimo maišelio ir leiskite mėsai lengvai apskrusti. Antį galite patiekti su keptomis daržovėmis ir įvairiais padažais. Paukštienai labai tinka saldžiarūgščiai padažai, taip pat bruknių ir spanguolių uogienės.

Paukštiena dažniausiai ruošiama ypatingoms progoms, ji įvairiai įkemšama, pagardinama išskirtiniais garnyrais. Kepta žąsis retai naudojama kasdieninio maisto racione, nes paprastai užtrunka daug laiko ją paruošti, tačiau žinant skanų receptą kaip kepti žąsį ir pasistengus ją pagaminti tikrai dauguma valgytojų liks sužavėti. Būdų žąsienos kepimui yra labai daug ir įvairių, priklausomai nuo to kokius ingredientus labiausiai mėgstate. Vienas iš būdų galėtų būti pilnos žąsies kepimas.

Pirmiausiai reiktų išvalyti mėsą, gerai ją išmarinuoti prieskoniuose. Mėsą apibarstyti mėgstamais prieskoniais (česnaku, druska, pipirais) ir išspausti ant viršaus citrinos sulčių, gerai įtrinti, kad prieskoniai pasiskirstų per visą mėsą. Tada uždengti ir padėti šaltai bent dviem paroms, kuo ilgiau leisite mėsai marinuotis, tuo minkštesnė ji bus iškepus. Išmarinuotą mėsą dideliame puode nuplikykite verdančiu vandeniu ir taip stenkitės nuplauti visus prieskonius. Žąsį kepkite kepimo maiše krūtinėle į viršų ir ant mėsos užpilkite skystį, kuris liko nuplikant mėsą. Apie 3-4 valandas kepkite orkaitėje 200 laipsnių karštyje. Taip paruošta žąsis gali būti kelių šventiniai ar kelių dienų pietūs šeimai. Galite pridėti skirtingus garnyrus, taip pat ruošiant žąsį galima ją įdaryti, tereikia prieš kepant įkimšti ją norimu įdaru.

Dar vienas paukštis kuris patiekiamas ant stalo - tai keptas kalakutas, kuris labai populiarus šventinis patiekalas. Kalakuto kepimas vienas sudėtingiausių iš visų paukščių, tai atima ne tik daug laiko, tačiau ir reikalauja daug kantrybės, tačiau jei pasiryšite ir išsikepsite kalakutą, dėl to tikrai nesigailėsite, nes ši mėsa neprilygsta savo skoniui jokiai kitai mėsai. Ji sultinga ir maistinga. Kalakutiena šiek tiek skoniu panaši į vištieną, tačiau turi daugiau geležies ir kitų vertingų vitaminų. Norintiems sužinoti kaip kepti kalakutą prieš marinuojant reikia išplauti jo vidų, kad neliktų vidurių ir iš visų pusių įtrinti druska, taip pat įtrinti ir kalakuto vidų. Įtrynus įdėti į didelį puodą ir užpilti šaltu vandeniu taip, kad jį pilnai apsemtų. Marinavimuisi palikti šaltoje vietoje parai. Išsimarinavusį kalakutą reikia gerai nuplauti ir patartina nupjauti sparnelių galus, nes jie kepant ilgą laiką sudegs ir gadins iškepusio kalakuto vaizdą. Ruošiant kalakuto kepimui padažą galima naudoti labai įvairius prieskonius. Svarbu, jog jų būtų pakankamai daug, kad mėsa įgautų skonį. Tam tinka į lydytą sviestą įmaišyti smulkinto česnako, čiobrelių, rozmarino, skirtingų rūšių pipirų, mėsos prieskonių ir pan.

Pagamintu mišiniu reikia gerai įtrinti kalakutą iš išorės ir vidaus. Pagal poreikį galima įdaryti mėsą įvairiomis daržovėmis. Tačiau įkimšti ne pilnai, kad liktų oro tarpas ir lengviau keptų mėsa. Paruoštą paukštį dėti į orkaitę, įkaitintą iki 220 laipsnių pagal Celsijų. Po 30 min. kepimo reikia apversti kalakutą ant nugaros ir kepti visą likusį laiką truputį sumažinus temperatūrą, kas pusvalandį apipilant kalakuto viršų kepimo metu ištekėjusiomis sultimis. Kalakuto kepimo laikas priklauso nuo jo svorio ir ar jis įdarytas, ar ne. Jei kalakutas nedidelis jis iškeps maždaug per 3 valandas, o dideliems kalakutams kartais prireikia daugiau nei 5 valandų, jei kepate su įdaru kepimo trukmė pailgėja dar apie valandą. Patikrinti ar kalakutas yra iškepęs galima su šakute įdūrus į storiausią mėsos sluoksnį ties šlaunimi ir jei paspaudus per skylutes nebėga kraujas, vadinasi kalakutas iškepė. Kalakutą pjauti patartina praėjus pusvalandžiui nuo iškepimo tam, kad viduje nusistovėtų mėsos sultys ir ji būtų sultingesnė. Kalakutas patiekiamas su daržovėmis ir paukštienai tinkančiu padažu.

Gaminant paukštieną svarbiausia yra marinavimas, tai atima daugiausiai laiko, tačiau be marinato mėsa bus sausa ir beskonė, nes pati paukštiena iš savęs neturi jokio ypatingo skonio, tačiau yra maistinga ir vertinga vitaminų kiekiu. Tinkamai paruošta mėsa ne tik grąžins prarastas jėgas, bet ir neapsunkins organizmo taip, kaip jį apsunkina suvalgyta žvėriena.