Kaip maitintis sportuojant?

Sveikai maitintis neužtenka norint būti sveiku ir gražiu, žmogui reikalingas ir sportas, aktyvus gyvenimo būdas. Labai populiaru lankyti sporto klubus, įvairias šokių pamokas ar tiesiog paplaukioti baseine. Kiekvienas žmogus gali pasirinkti sau tinkamiausią sportą ir jo intensyvumą, tačiau reikia žinoti kaip maitintis sportuojant, kad nepadaryti žalos organizmui ir pasiekti dar geresnių rezultatų, pagreitinti tikslo siekimą.

Sportuojančius žmones galima suskirstyti į dvi kategorijas, viena tai tie, kurie sportuoja savo malonumui, kita – sportuoja intensyviai siekdami tam tikrų rezultatų, tai būtų sportininkai. Šioms grupėms reikalingas skirtingas gyvenimo būdas ir atitinkamai skirtinga mityba.

Sportuojant savo malonumui svarbiausia gerti daug skysčių, mityba gali būti įprasta. Nereikia stengtis gauti papildomai baltymų ar angliavandenių. Įprastai taip sportuojantys žmonės tiesiog palaiko normalų savo svorį ir siekia gyventi aktyviau bei sveikiau.

Tuo tarpu sportininkai, tie kurie nori užsiauginti daugiau raumenų ar tiesiog numesti svorio, turėtų labiau derinti sportą su mityba. Maistas turi atitikti žmogaus poreikius. Sportininkams labai reikalingi baltymai ir angliavandeniai. Taip pat gaunamų kalorijų kiekis turi būti didesnis nei įprastai.

Baltymai padeda atstatyti pažeistas raumenų ląsteles. Norint paskatinti raumenų augimą po sporto reiktų gerti arba valgyti baltyminių produktų, tai pienas, žuvis kiaušiniai ir panašiai. Sportuojantis organizmas gali kelias dienas negauti riebalų arba angliavandenių, tačiau jokiu būdu negalima nutraukti baltymų tikimo, jie yra būtini norint išsaugoti sveikus raumenis.

Prieš bet kokį fizinį aktyvumą svarbu, kad skrandis būtų tuščias, kitaip gali prasidėti pykinimas, galvos svaigimas ar tiesiog nesunkiai galima pakenkti sveikatai, todėl patartina po valgio bent 30 minučių palaukti iki sporto. Sportuojant visada reikia turėti vandens, net ir nejaučiant troškulio organizmui reikalingas vanduo, dėl to reikia nedideliais kiekiais reguliariai gerti. Išimtis taikoma tiems, kurie sportuoja namuose labai trumpai, pavyzdžiui užsiimantiems rytine ar vakarine mankšta.

Ryte galima sportuoti tik tuo atveju jei žmogus jaučiasi labai gerai, nėra sustingimo ir galvos svaigimo. Prieš rytinę mankštą reiktų išgerti stiklinę vandens, tada skrandis nebus tuščias, bet ir neperkrautas. Po mankštos galima pavalgyti. Tokia rytinė mankšta pratampo užstingusius po nakties raumenis, organizmas nubunda ir mastas pradedamas lengviau virškinti.

Daug sportininkų ar aktyviau sportuojančių žmonių geria maisto papildus, kurie didina energiją, skatina riebalų deginimą suteikia papildomai baltymų. Šių papildų nepatartina vartoti jei nėra aktyvaus nuolatinio sporto, jie gali pakenkti virškinimo sistemai, tačiau sportininkams jie yra būtini dėl didelio maisto medžiagų kiekio pasisavinimo. Taip jie gali užtikrinti pastovų ir sveiką organizmo maitinimą jo nealinant ir neperkraunant.

Niekada nereiktų pradėti sportuoti ir tuo pačiu laikytis griežtos dietos. Dieta savaime sukelia visam organizmui didelį stresą, tuo tarpu jei žmogus iki tol visai nesportavo, sportas taip pat naujas ir stresą keliantis dalykas. Dietos metu dažnai atsisakoma baltymų ir riebalų, o šios medžiagos būtinos sportuojančiam žmogui. Sportuojant gali padėti sveika mityba. Valgyti reiktų po sporto, tačiau nepulti valgyti didelėmis porcijomis, po didelio fizinio krūvio galima suvalgyti obuolį ar kitą vaisių, jis numalšins alkį, bet neperkraus skrandžio. Kai pulsas normalizuosis galima valgyti kaloringesnį maistą.

Sportuojant labai svarbu teisingai derinti maistą, todėl būtina žinoti kaip maitintis sportuojant. Kiekvienam žmogui individualiai reikia derinti savo maisto racioną. Sporto metu negalima būti peralkusiam, bet ir ne pati geriausia idėja pakilus nuo šventinio stalo bėgti maratoną. Reiktų atminti, kad maistas yra energijos šaltinis, o sportas sveikatos šaltinis, todėl teisingai viena su kitu suderinus jausitės puikiai, nes būsite sveiki ir turėsite pakankamai energijos savo planams vykdyti.