Kaip derinti maistą?

Maisto derinimas – labai svarbus dalykas, kurį būtina žinoti kiekvienam žmogui, tačiau apie tai kaip derinti maistą, kad gautumėte daugiausiai naudos susimąsto tik nedidelė dalis, dažniausiai tik sportuojantys ar tie, kurie susiduria su įvairiomis sveikatos problemomis. Tiesa, maisto derinimas neretai siejamas su dietomis, tačiau čia tikrai nereikia griežtai atsisakyti didelės dalies produktų ar stipriai normuoti porcijas, viskas, ko reikia – tinkamai suderinti produktus tarpusavyje.

Pradžioje būtina suprasti, ne kaip, o kam reikia derinti maistą. Tinkamas maisto derinimas užtikrina, kad iš produktų pasisavinsite tai, ką jie gali suteikti. Taip pat, išvengsite dviejų nederančių produktų priešpriešos, kuri ne tik apriboja gerųjų savybių patekimą į organizmą, bet ir gali sukelti sunkumo pojūtį, skatinti tingulį bei tapti nutukimo, antsvorio atsiradimo priežastimi. Žinoma, nuo vieno karto nieko nenutiks, tačiau kasdienis nederančių produktų vartojimas gali tapti rimtomis problemomis. Taigi, pradėję derinti maistą sustiprinsite savo organizmą, padidinsite produktyvumą ir savo savijautą, bent jau tą pastebi tie, kurie pasinaudojo maisto derinimo galimybe ir įvairiais su tuo susijusiais patarimais.

Pagal daugelį maisto produktų derinimo teorijų išskiriamos trys grupės maisto produktų: baltyminiai, kompleksinių angliavandenių (krakmolo) turintys produktai ir vaisiai su daržovėmis (kai kur vadinami šarminiais, kitur neutraliais produktais). Tad pats svarbiausias dalykas – gebėjimas derinti šias grupes.

Svarbu atminti, kad baltyminiai ir krakmolingi produktai kartu nedera visiškai, tuo tarpu daržoves galima derinti kone su viskuo, išskyrus su vaisiais. Baltymų ir krakmolo produktų maišymas taip įprastas daugeliui žmonių, kad vis dažniau tuo netikima, bandoma aiškinti, kad visą gyvenimą taip valgome ir nieko. Tačiau iš tiesų ne nieko, vien pagalvojus apie tai, kad suvalgius keptos mėsos su bulvėmis jaučiamas mieguistumas išduoda, jog tai nederantys produktai. Jei netikite, pabandykite mėsa valgyti ne su bulvėmis ar ryžiais, o tik su šviežiomis daržovėmis – jausitės daug geriau, lengviau, nors ir tokie pat sotūs. Tiesa, bulvės yra daržovės, tačiau jose ypač daug krakmolo, todėl jos priskiriamos ne prie naudingų daržovių, bet prie krakmolingų produktų.

Be viso to, netik nereikėtų valgyti nederančių produktų kartu, bet taip pat ir nereikėtų suvalgius vieną produktą iš karto imtis kito. Pavyzdžiui, suvalgius šviežią vaisių reikėtų bent pusvalandį palaukti iki mėsiškų produktų valgymo.

Kuomet žinote pagrindinius principus kaip derinti maistą, pats laikas sužinoti bent keletą derančių ir nederančių produktų. Jau minėtos gana universalios daržovės puikiai dera tiek su mėsa, tiek su kitais baltyminiais produktais, nesukelia priešpriešos vartojant su krakmolu, tačiau visai nedera su vaisiais, daug cukraus turinčiais produktais. Tuo tarpu vaisiai puikiai dera tik su kitais panašiais vaisiais, taip pat netinka būti valgomi su cukringais produktais, nedera su krakmolu, ne itin tinka ir prie mėsos ar kitų baltymų.

Baltyminiai produktai, kaip jau minėta, visai nedera su krakmolingais, netinka prie vaisių (ypač rūgščių), nerekomenduojami ir su cukrumi. Faktiškai tas pats ir su krakmolingais produktais, tačiau šie ypač nerekomenduojami su įvairiais riebalais.

Kaip matote, viską geriausia valgyti atskirai. Mėsą valgyti su daržovėmis, išsikepus ar išsivirus bulvių geriau šalia nesirinkti dešrelių ar kepsnelių, o pasipjaustyti agurkų ar iš šiltnamio atsinešti pomidorų. Tuo tarpu pusryčiams ar vakarienei kuo puikiausiai tinka panašių, vienodo rūgštingumo vaisių asorti ar šviežių daržovių salotos pagardintos nedideliu kiekiu natūralaus aliejaus.

Kuomet pradėsite derinti maistą, vengsite priešpriešinių produktų pasijusite gerokai žvalesni, po pietų neaptingsite, daugiau nuveiksite ir galėsite daug labiau mėgautis gyvenimu, buvimu gamtoje ir pagerėjusia sveikata, sustiprinta imunine sistema.